- vienatekis
- vienatekis, -ė adj. (1) Vdn, Mlt, Klt, Ign, Ml, Dkšt, vienatẽkis (2) K.Būg, Rk, Kp, vienatė̃kis (2) Kkl, vienatekỹs, -ė̃ (34a) Ktk 1. vienlinkas, viengubas: Kaip dėt koštuvį – dvilinką ar víenatekį? Str. Víenatekiu siūlu siūk, siūlė bus plonesnė Skdt. Čia nereikia dvilinko [siūlo]: víenatekiu možna surišt Trgn. Víenatekiu siūlu [siuvant] bus nedrūta Švnč. Tokią ploną medžiagą vienatekiù siūlu siūk Lel. Ar siūt vienatėkiù, ar dvilinku siūlu? Pbs. | Dabar (vasarą) gi langai vienatẽkiai Ob. 2. Krns nesuktas: Kad víenatekiais [siūlais], gal būč dvi paklotes ataudus Lkm. Vienatėkiù linu (lininiu siūlu) nebus gražu aust Aln. Vienatekių̃ [siūlų] kamuoliukas do yr Klt. ║ Šmn iš nesuktų siūlų išaustas, numegztas: Suaudžiau vienatė̃kę drobę Vžns. Vienatekė̃ skarelė, graži, kai korys Klt. Ažupenčio nemegzk vienatẽkio Ob. 3. vienas atvestas, vienintelis (apie gyvulių jauniklius): Vienatẽkis baronas, tai gražus, kap išlipdytas Arm. Itoj avis vis vienatekiùs veda ėriukus Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.